"Borga-Merkurijaus" stiprybė - ideali klubo struktūra ir draugiškas kolektyvas

"Borga-Merkurijaus" stiprybė - ideali klubo struktūra ir draugiškas kolektyvas

Rubrikoje, kurioje supažindiname su VKS čempionatuose dalyvaujančiomis ekipomis, pristatome pirmąją B lygos komandą. Tai - jau penktą sezoną skaičiuojantis "Borga-Merkurijaus" klubas, kuris po metų pertraukos grįžta į antrąją pagal pajėgumą miesto lygą turėdamas vienintelį tikslą - pasiekti mažų mažiausias atkrintamąsias, o gal net ir pakovoti dėl medalių.

Apie tai, kokie pokyčiai sukrėtė komandą vasaros pradžioje, kokie didžiausi jos pasiekimai ir ko trūksta ekipai iki pilnos laimės mums papasakojo klubo savininkas Rytis Stiklius bei naujasis komandos vadovas Julius Lisauskas.  

Pirmasis į vmks.lt svetainės klausimus atsakė "Borga-Merkurijus" komandos savininkas Rytis Stiklius:

- Kokia buvo klubo gyvavimo pradžia, kas lėmė komandos susikūrimą ir kodėl buvo pasirinktas būtent "Merkurijaus" pavadinimas?

Viskas prasidėjo nuo to, kad 2009 m. Baigiau mokslus ir kėliausi gyventi į Vilnių. Pradėjau papildomai uždarbiauti rašydamas statistiką ir taip pamažu įsisukau į sostinės mėgėjų krepšinį. Būdamas šalia aikštės visuomet norėjau daugiau, tad subūriau savo artimiausių draugų būrį, su kuriais mokėmės ir žaidėme krepšinį Elektrėnuose bei įkūrėme naują komandą.

Pavadinimo kilmės istorija – dar įdomesnė. Tam, kad nereikėtų daug investicijų mes iš karto buvome sutarę, kad visi komandos nariai skirs savo 2% komandai. Likus vos kelioms savaitėms iki paraiškų padavimo pabaigos mes turėjome šūsnį lapų, tačiau neturėjome... juridinio asmens. Teko staigiai kurti klubą ir duoti jam vardą. Jį laikinai pasiskolinome iš irstančios Kauno KM „Merkurijaus“ komandos. Tuo metu ji buvo palikusį ryškų pėdsaką laikinosios sostinės krepšinio pasaulyje, tad adaptavome jį naujai suburtai Elektrėnų krepšinio komandai. O vėliau, pradėjus žaisti ir jau Vilniuje demonstruoti rezultatus, laikinas pavadinimas prilipo ir tapo savotišku prekės ženklu.

- Kuris sezonas komandai buvo sėkmingiausias?

Sunku pasakyti. Klubo egzistavimo pradžioje buvo tik draugų kompanija žaidžianti ne dėl rezultatų. Vėliau, man kaip vadovui, kilo noras siekti daugiau, todėl sukūriau dvi komandas – pirmąją, kovojančią dėl rezultatų ir antrąją – žaidžiančią C lygoje savo malonumui.

Nors antroji sostinėje nepasiekė didelių aukštumų, tačiau yra laimėjusi turnyrą Panevėžyje, na o pagrindinės komandos didžiausias pasiekimas – ketvirtfinalis Sostinės B lygoje ir finalo ketvertas kitoje miesto lygoje.

Prieš porą metų atkrintamosiose B lygos varžybose nusileidome "Tikrajai saugai", todėl šiemet bus labai smagu vėl su jais pasivaržyti.

- Kodėl nusprendei komandos vairą perduoti kitam asmeniui ir kokią savo rolę įsivaizduoji artėjančiame sezone?

Krepšinis yra mano hobis, kurį pastaruoju metu vis sunkiau suderinti su darbu. Darbe tenka daug važinėti, tad praėjusiame sezone ne visuomet spėdavau laiku atvykti į rungtynes bei sekti komandos reikalus. Natūralu, kad vasaros pradžioje kilo mintis komandos vairą perduoti žmogui, kuriuo pasitikiu, kuris galėtų gyvai bendrauti su komanda ir matyti joje esančias problemas.

Man beliks tik tvarkyti klubo finansinius reikalus ior, jei prireiks, skatinanti ar bausti komandos narius.

- Ar jau aiškūs visi žaidėjai, kurie kitą sezoną gins komandos garbę?

Beveik. Kone visą laiką formuojant komandą mums trūkdavo aukštų žmonių, tačiau šiemet – šį pozicija yra pilnai sukomplektuota. Iki pilnos laimės mūsų ekipai dar reikėtų gero antro numerio ir tuomet būtumėm pasiruošę siekti savų tikslų. Džiugu, kad komandoje liko Laurynas Ralys į ekipą grįžo Tomas Jasiulis, kuris kitur buvo labai blogai išnaudojamas, o žaidimui B lygoje diriguos Vitalijus Versockas.

- Galite sudominti laisvuosius agentus, pasakykite ką siūlote ir kuo esate išskirtiniai?

Galiu pasakyti tik tiek, jog esame lyg vienas kumštis, komanda, kurios nariai padeda vienas kitam ir bendrauja ne tik aikštėje bet ir už jos ribų. Viena pagrindinių mūsų taisyklių – dalyvavimas sezono atidarymo šventėje. Ypač naujokams. Stengiamės, kad jie pajustų mūsų vienybę ir atmosferą, todėl naujiems krepšininkams dalyvavimas klubo šventėse – būtinas.

- Tradicinis klausimas: principinis varžovas ir kodėl?

Dėl tam tikrų priežasčių, kurių nenoriu minėti, mums svarbiausia įveikti "Bravarijos" komandą. Su ja buvo smagiausia žaisti pernai ir ją, jeigu vis dar egzistuos, bus būtina įveikti šiemet. Taip pat, dėl mūsų naujo vadovo, lauks ne ką mažiau intriguojanti akistata su "Stiklopaslapties.lt" komanda, kurioje galbūt atgims ypatinga Pilaitės derbių atmosfera.

- Šiemet dar kartą grįžtate į antrąją pagal pajėgumą lygą. Kas paskatino žengti šį žingsnį ir koks būtų tikslas minimum?

Praėjusiame sezone pradėjome per vėlai komplektuoti komandą, tad vasaros eigoje pamatėme, kad nesurinksime sudėties, kuri galėtų būti konkurencinga kitoms B lygos ekipoms. Metus pažaidėme savo malonumui C lygoje, o dabar, atlikę visus namų darbus, grįžtame šturmuoti antros pagal pajėgumą miesto lygos.

Tikslas minimum – pasiekti atkrintamąsias varžybas. Nepatekus į stipriausiųjų aštuntuką sezonas bus nuėjęs perniek. Na, o gražiausiose svajonėse – vieta finalo ketverte, o gal net ir medaliai.

- Kokie komandos ilgalaikiai tikslai, galbūt svajojate kada nors žaisti A lygoje, o gal žengti į RKL?

Apie RKL minčių nėra. Tiesiog, nemanau, jog verta investuoti daug pinigų tam, jog žaistum su RKBL diviziono ekipomis. Juolab, žaidžiant pajėgiausiose Vilniaus mėgėjų lygose lygis yra aukštesnis, o ir investicijų reikia mažiau.

Didžiausia svajonė – kada nors suburti komandą, kuri galėtų žaisti Sostinės A lygoje ir kažką ten laimėt.
 
Mintimis apie laukiančius darbus ir noriai sutiko pasidalinti ir naujasis komandos vadovas Julius Lisauskas:

- Perimi ilgai egzistuojančios ir Vilniaus mėgėjų krepšinyje pėdsaką palikusios komandos vairą, ar nebaisu?

Su Ryčiu ilgai kalbėjom apie šį darbą, todėl tikrai negaliu sakyti, jog nežinau kur einu. Tai komanda, kuri turi aiškią valdymo struktūrą, tikslus ir daugybę gerų žaidėjų, tad man teliks pritaikyti savo žinias ir tai, ką geriausia moku. Pagrindinis mano darbas bus bendrauti su žaidėjais, sužinoti jų lūkesčius ir padaryti viską, kad jiems teliktų galvoti apie žaidimą. Be to, vienas pagrindinių uždavinių bus įtikinti krepšininkus, kad komandos treneris ir vadovas yra autoritetai ir kad su jais beprasmiškai diskutuoti – neverta. Esame ne kiemo komanda, todėl tvarka turės būti visur tiek aikštelėje, tiek rūbinėje po rungtynių.

- Žiūrint iš pirmo žvilgsnio, kokios yra komandos stipriosios ir silpnosios pusės?

Stipriosios – aiški klubo struktūra ir vizija. Visi, esantys komandoje, puikiai žino dėl ko atėjo ir ką jie turi daryti, tad niekam nereikia sukti galvos dėl pašalinių dalykų. Žinome, kad „ant popieriaus“ esame geri, tačiau turime daryti viską, jog įrodytumėm, kad galime pasiekti dar daugiau.

Silpnųjų vietų dar nenorėčiau minėti. Kalbant apie patį klubą jų tiesiog nėra, o diskutuoti apie žaidimą bus galima tuomet, kai komanda sužais pirmąsias sezono rungtynes.

- Kokį tikslą, kaip vadovas, keli šiame sezone?

Pirmiausia – pritapti prie kolektyvo. Esu komandos vadovas, todėl su vyrais reikės atrasti bendrą kalbą. Iš žaidimo pusės – tikslų dar nėra, jie išryškės vėliau, kai ekipa bus pilnai sukomplektuota ir kai matysis, ką mes galime pasiekti. Visgi jau dabar galiu paantrinti klubo savininkui ir pasakyti, kad vienareikšmiškai privalome pasiekti atkrintamąsias varžybas.

- Klubo savininkas minėjo, kad komanda beveik sukomplektuota, į ką buvo kreipiamas didžiausias dėmesys renkantis krepšininkus?

Žiūrime ne vien į statistiką, o ir į krepšininkų charakterio bruožus. Jei žaidėjų biržoje nusižiūrime norimą kandidatūrą, visuomet paklausinėjame aplinkinių, kokie krepšininko būdo bruožai, koks jo charakteris. Žinoma, daug ką lemia ir trenerio žodis. Jeigu jo filosofija yra greitas žaidimas, pirmiausia dėmesį kreipiame į tuos, kurie gali bėgti ir demonstruoti greitą krepšinį.

- Ar būdamas komandos vadovu duosi visišką laisvę treneriui, o gal atvirkščiai – stengsies komandos vairą laikyti tvirtai?

Stengsiuosi į trenerio darbą visai nesikišti. Tai, kas vyksta aikštėje – ne mano reikalas. Mano darbas prasidės tuomet, jei kils konfliktų tarp krepšininkų ir stratego tiek rungtynių metu, tiek rūbinėje. Mūsų tikslas – komandos viduje sukurti tokią atmosferą, kuri niekam negadintų nuotaikos ir neišmuštų žaidėjų iš pusiausvyros.

Tad jei reikės – visuomet patarsiu treneriui, tačiau tikrai nesistengsiu nurodinėti jam, ką reikia daryti.

- Jūsų komandos garbę ginantys krepšininkai - draugai ar tiesiog kolegos krepšinio aikštelėje, kurie stengiasi siekti bendro tikslo?

Abu variantai. Didelė komandos dalis kartu žaidžia jau ne vienerius metus, todėl krepšininkai vieni kitus puikiai pažįsta ir supranta, tačiau man, bent jau kol kas, jie nėra draugai. Visgi, manau, jog tai  - tik pliusas. Kuomet palaikai artimus ryšius su komandos nariais ne visuomet gali tarti griežtą žodį ar priimti žaidėjui nemalonų sprendimą. O dabar – aš galėsiu  nesivadovauti emocijomis ir ramiai dirbti savo darbą.




Pasidalink su draugais
Komentarus rašyti gali tik registruoti nariai.

2013-08-08 11:35:41
o čia naujiena Sveikinu su naujom pareigom
mrkosini


uždaryti

A lyga

B lyga

C lyga

IT lyga

Baltman taurė

Draudikų taurė

Bankų taurė

 35+ čempionatas

Pavasario čempionatas

uždaryti